PRAMOGA „DUONOS DIENA”
Lietuviai duoną valgė nuo senų laikų. Duona tokia įprasta kasdienybės dalis, kad retai susimąstome, kaip ji atsiranda ant mūsų stalo. Kokią duoną valgome šiandien?
Minint Duonos dieną, kuri švenčiama vasario 5 dieną, į salę rinkosi vaikai ir darbuotojai.ÂÂ Kaip, iš ko kepama duona namuose papasakojo ir parodė Arminuko mama Justina Paulauskienė. Visi uostėme užraugtą duonelės raugą, lietėme tešlą, stebėjomės apvaliu, net trys kilogramus sveriančiu kepaliuku. Viešnia visų akivaizdoje duonriekiu peiliu suraikė didžiulį kepalą kvapnios kvietinių miltų su kmynais duonos, užtepė sviestu ir pavaišino visus pramogos dalyvius. Greitai įvertinome, kad skonis – gardus kaip pyrago!
Skaidrėse matėme kaip auginama, kepama duonelė dabar, kokių jos gaminių galime rasti parduotuvių lentynose.
Mažieji susipažino su atneštais senovės įrankiais, rakandais duonai kepti – rėčiu, gelda, liže, žarstekliu.
Priešmokyklinės „Ramunėlių“ grupės vaikai padeklamavo J. Degutytės eilėraštį „Juokias duonelė“.
Prisiminėme patarles, priežodžius, minėme mįsles apie duoną.
Kada verkia duonelė? Ogi tada, kai ją valgo tinginys. Pažiūrėjus pasaką „Vištytės pyragas“, supratome, kad „kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“.
Pramogoje netrūko šurmulio, žaidžiant žaidimėlius apie duonelės kepimą, sukant draugystės ratelius, dainuojant daineles.
Romualda Klimavičienė, logopedė
-